veikėjas

veikė́jas (-is), -a smob. (1) OGLII75, -à (3) Š, veikė̃jas (-is), -à (2) KŽ, veĩkėjas, -a (1) DP541; N, K, LL29, VĮ 1. kas veikia, dirba: Jis ne tiek veikė́jas, kiek verteiva Rtr. Geriau ką noriant kita imk ir veik, ka veikė̃jis esi Škn. Rapolas nebevykėlis, Severja – darbštuolė ir greituolė, dviguba veikėja Vaižg. Šime dalyke prisidėjo ir aukštuomenė, bet, prilyginant gentiškam gaivalui, buvo tai tiktai antruoju veikėju A1885,184. ║ nj. kas aktyviai dalyvauja kokioje nors veikloje: Visuomenės veikė́jas DŽ, NdŽ. Mokslo veikė́jas NdŽ. Tautininkų partijos veikė̃jai KŽ. Vydūnas buvo didelis veikė́jas į Tilžę Šlu. Laiko turint būtų kuo pasidalyti su Tamsta ir kitais Amerikos lietuvių veikėjais K.Būg. Bendradarbiavimas su ne Lietuvoje gyvenusiais kalbininkais skatino pačius lietuvių veikėjus daugiau gilintis į gimtąją kalbą, ją tyrinėti, svarstyti jos reiškinius LKV101. 2. kas ką vykdo, atlieka, valdo: Patį Dievą turime įvadinėt kaip sutvėrėją, atpirkėją ir davėją viso gero, ir veĩkėją viso ižganymo mūsų DP536. Veikė́jas visokio čystumo ir šventybės DP26. To [kryžiaus] paaukštinimo atminimą patogiai šią dieną [daro] bažnyčia krikščionių, kurios rėdytojas ir veikėjas yra Dvasia Šventoji DP507. 3. meno kūrinio personažas: Teigiamas veikė́jas DŽ. Lyrinis veikėjas rš. „Metuose“ gamta traktuojama kaip savarankiškas vaizdavimo objektas, o saulė tampa netgi savotiška poemos veikėja LKVII193. Tolesnio darbo procese dramos veikėjai visai užvaldo tave, išmuša iš kasdienybės, braunasi į sapnus J.Gruš. 4. Sut, I, L7 vaidmens atlikėjas, aktorius: Veikėjas komedijoj SD1. 5. LKGI317 lingv. veiksmo atlikėjas: Pasakymų brolis skaito ir brolio skaitoma veikėjas yra brolis rš. Asmeninio sakinio veikėjas sutampa su veiksniu rš. 6. sm. (neol.) lingv. veiksnys: Pirmiausiosios jo (sakinio) dalys yra: veikė́jas (subjectum) ir apysaka (praedicatum) Jn. Asaba arba daiktas, apie kurią kalbama yra, vadinas veikėju ir atsiliepa klausant kas? S.Dauk. \ veikėjas; nuveikėjas; parveikėjas; priveikėjas